- kame
- 1 kamè adv., kamę̃ (plg. kas loc.) 1. kurioje vietoje, kur (vietai pažymėti): Kamè tavo tėvas? K. Kamè radai? J. Kame buvai ir eini? J.Jabl. Vaikali, kamè buvai taip ilgai? Tl. Kamè supylei pieną – ar bliūde, ar puode? Alv. Kamę̃ (dial. kamỹ) gi tu buvai? Užp. Kame rasi, kaip ana yra gera bobutė! Šts. Kur buvai, dukrele, kame vaikštinėjai? KlvD117. Kur tas, kame tas gilus ežerėlis? JD1513. Kame buvai, dukterėle, kame vaikštinėjai? JD41. Kame, broleli, tu buvai? JV1076. Kame kalti pentineliai, kame megztos kamanelės? KlpD108. Kame tavo jaunosios dukrelės? JV715. Volungėle, kame tu lakiojai? KlvD125. Vaikai, vaikai, kame kumelėlė? JD1568. Kame tavo matušėlė? Nm. Kamè gi tavo ragutėlės? Sdk. Kame žuvis be ašakų, męsa be kaulų? Šll. Smertie, kame tavo geluonis? BPII8. Kamè yra, o giltine, geluonis tavo? DP187. Kame gi devyni? BPII391. O jei visi būtų vienas sąnaris, kame gi (pasiliktų) kūnas Bt1PvK12,19. 2. kur nors: Ieškok, gal kamè rasi DŽ. Atsprąstis – kad kamè reikia atspręsti J.
Dictionary of the Lithuanian Language.